Results

Kaunas University of Technology

11/13/2017 | Press release | Distributed by Public on 11/13/2017 04:03

Tarptautinio verslo profesorius: šiandien socialinių tinklų naudojimas yra neatsiejama studijų proceso dalis

'Kinų kalba šneka kas trečias pasaulio gyventojas. Vadinasi, jos turime mokytis ir mokyti savo studentus', - teigia profesorius Mirosławas Jarosińskis, tarptautinio verslo ir antreprenerystės specialistas, daugelį metų vykdantis tyrimus tarpkultūrinės vadybos srityje.

Pasak profesoriaus, jei universitetai ir jų dėstytojai bei tyrėjai išnaudotų akademinių mainų galimybes, dar studijų laikais sukurtume studentams tarptautinę aplinką, su kuria jie neišvengiamai susidurs pradėję savo karjerą. Jis mano, jog šiandien įmonės privalo išmokti išnaudoti kultūrinę įvairovę savo verslo vystymui ir talentų ugdymui.

'Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės, siekiančios plėtros užsienio rinkose yra politinis nestabilumas, skaitmenizacija, kartų skirtumai ir kultūrinė įvairovė. Tad vienas esminių įmonių, veikiančių tarptautiniu mastu, poreikių yra siekis pritraukti talentingus darbuotojus bei vadovus, gebančius lanksčiai veikti globaliu mastu', - teigia M. Jarosińskis.

CEMS - lyderiaujančias verslo mokyklas ir korporacijas vienijančio Globalaus vadybos edukacijos aljanso (angl. The Global Alliance in Management Education) - akademinis direktorius ir Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius skaitė paskaitas magistrantams Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF). Savo įžvalgomis profesorius dalijosi ir su doktorantais bei tarpdisciplininio mokslo klasterio 'Tarptautinės antreprenerystės tyrimai' tyrėjais.

M. Jarosińskis atlieka tyrimus tarptautinės antreprenerystės, tarptautinio verslo, tarpkultūrinės vadybos srityse. Taip pat jis aktyviai dalyvauja CEMS veiklose, jungiančiose ne tik į globalaus verslo vystymą, aukštus akademinius standartus bei tarpkultūrinės diversifikacijos ir empatijos kompetencijų ugdymą orientuotas verslo mokyklas, bet ir pasaulinių bendrovių verslo praktikas, siekiant ugdyti tarptautinio verslo lyderius.

- Su kokias iššūkiais susiduria įmonės, siekiančios plėtros užsienio rinkose?, - paklausėme M. Jarosińskio.

- Mano nuomone, pirmasis iššūkis su kuriuo susiduria įmonės, veikiančios globaliai - politinis nestabilumas. Politikų pasisakymai, veiksmai sukelia tam tikrą turbulenciją, politinius pokyčius pasauliniu mastu. Kita vertus, atskiruose regionuose, kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, siekiama ekonominės integracijos, todėl tikiuosi, kad tai užtikrins stabilesnę aplinką.

Negalime pamiršti ir skaitmenizacijos, kuri sąlygoja pokyčius tiek verslo, tiek industrijų lygmenyse. Stebint dabartinius verslus, galima pastebėti, kad įmonės ruošiasi skaitmeninei erai. Manau, kad netolimoje ateityje, dėl robotizavimo proveržio, transformuosis visos industrijos. Tai reiškia, kad 80 proc. esamų darbo vietų turės būti panaikinta arba pritaikyta naujoms sąlygoms.

Dar vienas iššūkis - tai kartų skirtumai. Dabartinė jaunų žmonių, gimusių 1993-1995 m., karta, vadinamoji Y karta, gali būti vadinama ir 'Kodėl?' karta (angl. generation Why). Tai yra karta, kelianti dabarčiai klausimų, skaitmeninė karta.

Visai neseniai turėjau gana įdomią patirtį - savo studentų paprašiau pasiimti rašiklius bei lapelius ir užsirašyti tam tikrus dalykus. Didžioji dauguma studentų neturėjo rašymo priemonių, tačiau jie puikiai naudojosi išmaniaisiais įrenginiais, tad užsirašinėjo juose. Tai yra skaitmenizacijos išraiška, todėl svarbu technologijas integruoti į mokymosi procesus.

Kitas aspektas - kultūrinė įvairovė. Jei norime sulaukti sėkmės, įmonių darbuotojai ir vadovai turi žinoti kaip pasinaudoti kultūrine įvairove įmonės naudai.

ؘ- Kokie yra dabartinio ir ateities tarptautinio verslo poreikiai?

- Vienareikšmiškai vienas iš didžiausių poreikių, su kuriais įmonės, vystančios verslą užsienio rinkose, susiduria ir dar ateinančius metus susidurs yra kritinių išteklių turėjimas. Vis plačiau kalbant apie dalinimosi ekonomiką (angl. sharing economy), galima konstatuoti, kad tai paveiks tiek patį vartotoją, tiek smulkius ir vidutinius verslus turinčius verslininkus.

Būtent pastarieji galėtų aktyviau naudotis dalinimosi ekonomikos teikiamais privalumais. Visai neseniai kalbėjausi su antrepreneriu, kuris vysto veiklą globaliu mastu. Jis kalbėjo apie idėją teikti klientui paslaugą tuo pačiu metu trijose įmonėse - jos tarpusavyje bendradarbiautų, tokiu būdu patenkindamos jo poreikius.

Na ir žinoma, vienas esminių tarptautinių verslų poreikių yra talentingų žmonių, talentingų vadovų, gebančių lanksčiai veikti globaliu mastu, poreikis. Talentų trūksta.

- Kokie yra šiandienos globalių verslo įmonių lūkesčiai? Ko tikimasi iš aukštojo mokslo institucijų, ruošiančių būsimus absolventus, įsitrauksiančius į darbo rinką, kuri tampa vis globalesnė?

- Kalbant apie globalių verslo įmonių lūkesčius absolventams, pagrindinis yra žinios. Tarptautinės korporacijos iš būsimų absolventų tikisi puikaus pasirengimo - ne tik teorinių žinių, bet ir gebėjimo jas pritaikyti praktiškai. Studentai turi kuo daugiau išmanyti apie industriją, kurioje nori dirbti.

Kitas lūkestis - užsienio kalbų mokėjimas. Šiandieniniame tarptautiniame versle neapsieinama be kalbų įvairovės. Kokia kalba yra daugiausiai vartojama? Kinų, ja kalba kas trečias pasaulio gyventojas. Taigi, jos ir turime mokytis, ir mokyti savo esamus ir būsimus studentus. Na ir, galiausiai, negalima pamiršti ir asmeninių savybių, gebėjimo lengvai adaptuotis bei bendravimo įgūdžių.

- Kokias kompetencijas turėtų ugdyti studijų programos, ruošiančios studentus įmonėms, veikiančioms tarptautinėse rinkose? Kaip jas išugdyti?

- Visų pirma reikėtų pradėti nuo bendravimo, komunikacijos multikultūrinėje aplinkoje įgūdžių. Gebėjimas prisitaikyti, lankstumas, gebėjimas megzti ryšius, tarpkultūrinio bendravimo sugebėjimai yra ypač svarbūs. Juos galima įgyti aktyviai naudojantis mainų (tiek studentų, tiek dėstytojų) programomis. Jei skirtume daugiau dėmesio dėstytojų mainams, sukurtume studentams kultūrinės įvairovės aplinką pačiame universitete.

Glaudesnis universitetų bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, verslo projektų rengimas studijų metu, realių verslo problemų sprendinių paieška, kitaip tariant patirtinis mokymasis (angl. experiential learning) galėtų būti vienas iš prioritetų studijų programose. Tokiu būdu studentai įgauna naudingos praktinės patirties.

Socialiniai tinklai, virtuali erdvė, studijų kursai internetu - tai šiandieninė studijų aplinka. Šiame skaitmeniniame amžiuje verslas ir internetas žengia koja kojon. Daugybė tarptautinių bendrovių turi multikultūrines komandas, kurios dirba iš skirtingų šalių, verslo susitikimai organizuojami realiuoju laiku, rengiamos virtualios konferencijos. Todėl interneto ir socialinių tinklų naudojimas yra neatsiejama studijų proceso dalis, ypač organizuojant projektus, į kuriuos įsitraukia skirtingų universitetų studentų komandos.