Ramūnas Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

2022-05-12

1iš 1

Komentuoja Ramūnas Baravykas, Lietuvos banko Duomenų ir statistikos departamento direktorius.

Pirmiausia, ką Lietuvoje reiktų pakeisti, pasauliui vis daugiau dėmesio kreipiant į duomenų analizę, tai požiūrį į centralizuotą duomenų valdymą. Pagal iki šiol įprastą praktiką, atskiros institucijos ar kiekvienas jos padalinys, o kartais net ir darbuotojas, duomenis naudojo lokaliai savo tikslams pasiekti ar darbo funkcijoms vykdyti. Dėl šios priežasties neretai organizacijose nežinoma, kas ir kokius duomenis turi, tie patys duomenys gali būti renkami kelis kartus.

Tam tikrų netobulumų duomenų analizės srityje prieš keletą metų aptiko ir Lietuvos bankas, identifikavęs atvejus, kai jo padaliniai, pagal savo atsakomybės sritį rinkdami duomenis skirtingais tikslais (finansinio stabilumo, priežiūros, pinigų politikos, statistikos, tyrimų), gaudavo labai panašius duomenis. Analogiška problema pastebima ir valstybės mastu - duomenų teikėjai panašius, o kartais ir identiškus duomenis teikia kelioms skirtingoms institucijoms.

Kitas dažnai pasitaikantis iššūkis - gerųjų duomenų valdymo praktikų įgyvendinimo patirties stoka. Duomenų teikėjams dažnai yra neaiškus pats duomenų teikimo procesas, nesuteikta galimybė gauti konsultacijų dėl duomenų teikimo vieno langelio principu, sunku kontroliuoti duomenų pateikimo terminus. Be to, šiuo metu vis dar nemaža dalis organizacijų renkamų duomenų yra pateikiami ataskaitų pavidalu, t. y. duomenų teikėjai pagal tam tikras taisykles ir pjūvius užpildo nustatytus ataskaitų laukus. Rengdami tokias ataskaitas, duomenų teikėjai neretai patiria papildomų išlaidų, nes reikia tiek žmogiškųjų, tiek technologinių investicijų. Tai, kad viešasis sektorius susiduria su minėtais iššūkiais, tik parodo, jog būtina sukti duomenų valdymo brandos didinimo keliu.

Lietuvos bankas (LB) turi unikalios duomenų valdymo patirties, vertina duomenis kaip organizacijos turtą, todėl jau dabar koordinuotai siekia transformuoti visą duomenų vertės grandinę - 2019 m. pradėjo vykdyti ir per artimiausius ketverius metus įgyvendins Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA (angl. Data Management Maturity Program).

Šios programos įgyvendinimo patirtis jau dabar rodo, kad, siekiant optimizuoti duomenų surinkimą ir valdymą, svarbu remtis trimis pagrindiniais principais - tai rinkti detalius duomenis (angl. granular data), realaus laiko duomenis (angl. real time data) ir tik vieną kartą (angl. only once). Šie principai yra pamatiniai siekiant tapti į duomenis orientuota (angl. data-centric) organizacija.

Maksimalus duomenų detalumas reikalingas tam, kad leistų atsisakyti agreguotos informacijos (kelių skirtingų ataskaitų rinkimo), o reikiamus pjūvius išsiskaičiuotų ir ataskaitas sudarytų pačios institucijos. Taip būtų mažinama duomenų teikėjų našta, jie galėtų daugiau investuoti į duomenų kokybės užtikrinimą, o institucijos turėtų išsamesnę ir patikimesnę informaciją sprendimams priimti.

Duomenų gavimas realiu laiku leidžia efektyviau priimti duomenimis grįstus sprendimus. Pavyzdžiui, LB valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys, 2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai, leido greitai įvertinti pasikeitusias skolinimo tendencijas, pažeidžiamiausius sektorius ir pan. Tai leido atsisakyti dalies priežiūrinių bei statistinių ataskaitų, taip sumažinant duomenų teikėjų administracinę naštą, o efektyvinant priežiūros veiklą, išvengti duomenų dubliavimo ir užtikrinti sistemingą duomenų poreikių valdymą. Šių principų įgyvendinimas turėtų tapti esmine valstybės duomenų valdysenos sąrangos dalimi. Taigi ir valstybės mastu galima būtų pasiekti analogiškų tikslų.

Siekiant išvengti duomenų rinkimo dubliavimo ir mažinti duomenų rinkimo išlaidas bei duomenų teikėjų naštą, tie patys duomenys iš to paties šaltinio turi būti renkami tik vieną kartą. Mūsų patirtis rodo, kad, centralizavus duomenų rinkimą viename padalinyje, tai pagerina duomenų valdysenos funkciją ir visų suinteresuotųjų padalinių žinias, kur ir kokie duomenys jau yra ar kokius duomenis planuojama pradėti rinkti. Valstybės mastu būtų naudinga turėti vieną centrą duomenims teikti, o vėliau gautais duomenimis dalytis su visomis suinteresuotosiomis institucijomis.

Manome, kad LB patirtis duomenų tvarkymo srityje galėtų būti vertinga ir kitoms valstybėms institucijoms tam, kad būtų galima sukurti kuo daugiau plačiajai visuomenei naudingų paslaugų, sudaryti prielaidas panaudoti valstybės duomenis daugybės naudotojų analitiniams tikslams - valstybės ekonominės ir socialinės raidos, finansinio stabilumo stebėsenos ir analizės - pasiekti. Duomenimis grįstiems valstybės valdymo sprendimams priimti ir poveikiui vertinti institucijos turi ir privalo skirti pakankamai dėmesio savo duomenų tvarkymui ir jų analizei, nes tik objektyviai remiantis duomenimis galima priimti objektyvius sprendimus, o akumuliavus ir sujungus visų valstybės institucijų turimus duomenis į vieną didelį duomenų masyvą būtų sukurta maksimali nauda visuomenei.

Komentaras publikuotas vieninteliame verslo naujienų portale Lietuvoje www.vz.lt: https://www.vz.lt/izvalgos/2022/05/11/r-baravykas-ar-lietuvos-institucijos-moka-valdyti-duomenis-kad-jie-kurtu-verte

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Lietuvos finansinio turto valdymas