Praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 11 procentų, saulės elektrinės gerino momentinį gamybos rekordą

Balandžio 1-7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc. nuo 56 Eur / MWh iki 50 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

"Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksavome itin permainingas elektros kainas. Savaitė prasidėjo saulėtu laisvadieniu, fiksavome saulės jėgainių generacijos rekordą ir mažą suvartojimą. Balandžio 1 d. 14 valandą saulės elektrinės pagamino net 678 MW. Po pietų skirstomajame tinkle fiksuota itin didelė elektros gamyba, todėl iš perdavimo tinklo į skirstomąjį tinklą perduotas rekordiškai mažas energijos kiekis - vos 233 MW. Pirmadienį vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 34 Eur / MWh. Savaitei įsibėgėjus mažiau vėjuoti ir apniukę orai lėmė, kad elektros kainos augo, o aukščiausia valandinė kaina ketvirtadienį pasiekė 250 Eur / MWh. Sekmadienį vėjuoti ir saulėti orai į Lietuvą atnešė neigiamas elektros kainas ir 15 valandą elektra kainavo -10 Eur / MWh, o paros vidutinė kaina buvo vos 7,8 Eur / MWh", - sako "Litgrid" Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 218 GWh iki 220 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 154 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išliko tokia pati kaip ir prieš savaitę - 75 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu - nuo 30 GWh iki 23 GWh. Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo panašiai, kaip ir prieš savaitę - 17 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 6 proc. - nuo 17 GWh iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 15 proc., hidroelektrinės - 12 proc., šiluminės elektrinės - 11 proc., o kitos elektrinės - 10 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 40 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 21 proc. nuo 107 GWh iki 129 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per "NordBalt" jungtį, 28 proc. iš Lenkijos, o likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai nuo 15,6 GWh iki 31 GWh. 3 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 64 proc. eksportuoti į Lenkiją "LitPol Link" jungtimi.

Elektros srautui "LitPol Link" jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 34 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. "NordBalt" pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 67 proc. Lietuvos kryptimi.